beta
26l.mobi
Մականուն:
Գաղտնաբառ:
Հիշե՛լ  
 
Իմ անձնագիրը: Անձնագիր Կառավարում Փոստ Հյուրատետր Ընկերներ Սև ցուցակ Գրառման գրքույկ Հասցեների գրքույկ
Զրույց: Սկիզբ Ֆորումներ Օրագրեր Ակումբներ Տեսախցիկ Լուս. ալբոմներ Ծանոթություններ Օգտվող
Ժամանց: Գեղեցկության մրցույթ
Օգտակար: Սմայլիկներ Անձնանշաններ
Իմ օրագիրը

Էջանշան
Մեջբերումների պահոց

Օրագրերի ժապավեն
Պատահական օրագիր
Պատահական գրություն

  1, 2   Հաջ.
Օրագրի հեղինակը:
paslaptiz
avatar

 Անձնագիր
 Անձնական հաղորդագրություն
 Հարցաթերթիկ
 Հյուրատետր
 Լուս. ալբոմներ

Կիրակի, 12 Հունիս 2011 Տարեկան
21:55   Ավելացնել գրառումը մեջբերման պահոցում 
 
Visiskai kitoks MANO PASAULIS .> 
Augau augau ir uzaugau ...
Turiu vaikina .
Gyvenam kartu .Jau penki menesiai . Kartais pakalbam apie vaikus, vestuves .. Myliu pagaliau .. nuosirdziai myliu .

Nera labai lengva . Namai toli toli ..... Pasiilgau namu, mylimos mamos, senos geros drauges apkabinimo , mociutes silumos , senelio sypsenos , brolio nusisnekejimu, apkabinimu, zodzio ''sese'' .. >
Liepos 31 i Lietuva .. abu .. .> Noriu suteikti pacias geriausias atostogas mamai ir savo mazajam broliukui tikiuosi pavyks. :*

 

Ավելացնել մեկնաբանություններ Մեկնաբանություն: 0

Երկուշաբթի, 01 Հունիս 2009 Տարեկան
10:43   Ավելացնել գրառումը մեջբերման պահոցում 
 
 
O jis švelnus koks

NuGaritę man bučiuoja, rankytes
BloGiausias būdas ilGėtis žmoGaus, tai būti sū jūo ir žinoti, kad jis niekada nebus tavo
O taip norėčiau, kad jis būtų tik mano vienos...
Gaila, bet greit išvykstū į užsienį, tačiaū jo niekada nepamiršiu, nepamiršiū tū Gražiū akimirkū praleistū kartū sū jūo
aciu uz Grazias akimirkas su tavimi.*aciu uz bucinukus, uz apsikabinimus, uz sokius ;D uz keistus musu pokalbius, nusisnekejimus,uz tai, kad sypsaisi, nes myliu tavo sypsena
mus junGia ne daiktai, o prisiminimai. Dainos, nuotraukos, daiktai - tai tik prisiminimu atspindys.* Viskas visada man primine tave. Net dantu pasta ;D* Su tavim Gimsta patys naujausi anekdotai, dainos, Grazus zodziai. Tik su tavimi esu tas kas esū - savimi.;*
kai GlOstau tau plaukus, atrodo aplink viskas sustOja. Atrodo, kad esu tik as ir tu. Kai apkabinu tave atrodo, joG tave pazistu visa savo Gyvenima. Kai ziuri i mane as jauciuosi nejaukiai, taciau laiminGa, nes TU ziurii tik i mane..
atsikeliu ir uzmieGu visada GalvOdama apie tave. kai isGirstu tas dainas primenancias tave, atrodo, kad mano sirduke tuoj isleks is krutines. kai isGirstu suskambant telefona ir pasiziurejusi randu tavo zinute, per visa kuna nubeGa dauG mazu siurpuliuku;*

...
Taii mano mintys apie Jį.*


 

Ավելացնել մեկնաբանություններ Մեկնաբանություն: 0

Շաբաթ, 28 Փետրվար 2009 Տարեկան
10:36   Ավելացնել գրառումը մեջբերման պահոցում 
 
<..> 
Prisiminus vaikyste, kaima darosi taip liudna ir kartu taip geera, jog turejai galimybe uzuosti rugius, paguleti juose, ishsigasti gandro, skrendancio namo... Turejai viska. Vejas kuteno mano delnus, dbr maziau, beveik nebejauciu jo. As vis augu, augu, augu...




 

Ավելացնել մեկնաբանություններ Մեկնաբանություն: 0

Չորեքշաբթի, 18 Հունիս 2008 Տարեկան
19:16   Ավելացնել գրառումը մեջբերման պահոցում 
 
Rimtėjū.> 
Na ką, labas rimtūOle, kRis icon_wink.gif

Daraūsi vis rimtesnė, jūk jaū šeip gan tas amžiūs, kai reikia surimtėti.>
Jaū po trūpūtį sūprantū kOkia aš, kO man trūksta, kOdėl taip ilgai netūriū, tO tOkio mielO žmogūčio, kūris mane apkabintū ir pabūčiūOtū betkada.>
Mat būvaū per daūg vaikiška...

Ooa dabar tai trūpūtį ūžslėpsiū... Na, nevisiškai, bet paleisiū tik tada kai reikės... Jaū sūprantū kada reikia, kada ne... Kažin ar tai ilgam... Na būs matyt

Šeip tūrėčiaū dabar išsilieti kaip visada, bet man nėra tOkio noro daūg rašyti, bet kas žinO kiek dabar čia prirašysiū...

Tai ką jaūčiū ir išgyvenū, negalima aprašyti, parOdyti taip, kad kas sūprastū...
Na tO ir nereikia manaū.>
Rašaū tik saū, kad paskaityčeū kaip tada jaūčiaūs ir panašei, beabejO malOnū, kai kas paskaitO mano minteles.

Šiandien man ypač tOkia didelė sūsimąstymū diena, labai rimta ir gan savOtiškai įdOmi... Jaūdinanti ir trūpūtį baisOka dėl kaikūriū tam tikrū dalykū.>

Tyla nėra amžina,
Paskęsti galim jOje.>


Jaūsmai kažkūr giliai, giliai..
Tai nepamatys niekas, tik jaūsi patS.

Man liūdna, Man Skaūda, Kai Tavęs nėra šalia.>

SavO žvilgSniū lėtai,
Mane žūdai,
Nejaū niekO nejaūti,
Kai tai matai?


ManO lūpOs dar dabar kaista...
KOdėl dar tą jaūčiū?

Atleisk, kad neesū tOkia kOkia nOrėtūm, kad būčiaū. MAn sūnkū.

Jeetūs kOkia aš vieniša iš tiesū...

Mano draūgas: pasaūliO pilkos sienOs.>
Pavargaū šnekėti viena.>


Nebežinaū ar gyvenū, Ar tik kvėpūOjū.

Net nežinaū, ką dabar atidūOčiaū ūž mažą Gabaliūką laimės, ūž apkabinimą, ūž šiltą prisiglaūdimą...

Ar dėl Tavęs aš netūriū kūr dėtiS?
Ar dėl Tavęs neranda manO dūšia vietOs?
Ar dėl Tavęs rašaū aš vakaraiS eileS?


Mūsū širdyse dar likO drąsOs. Tikiū. Tad neverta pasidūot.>
Pasakyk ką ištiesų jaūti...

Priglūsk arčiaū...
NebijOk ir apkabink stipraū.>




Na čia prirašeū visOkiū minteliū. Sūmaišyta, bet kas kyla iš širdūtės, kas įstringa, tą rašaū.;]
 

Ավելացնել մեկնաբանություններ Մեկնաբանություն: 0

Չորեքշաբթի, 11 Հունիս 2008 Տարեկան
20:05   Ավելացնել գրառումը մեջբերման պահոցում 
 
ŽOdžiai apibūdinantys mane.> 
Prašaū.>

Prašau, apkabink minutei nepaleisk,Kaip paūkštis, be sparnū,
Prašau, sustabdyk laiką neužgesk,
Prašau, būk toks koks buvai tada,
Prašau, neleisk man pasimesti . . .


Be nieKo.>

Kaip paūkštis, be sparnū,
Lyg jūra, be žūvū,
Jei liūdėsi, būs dar sūnkiaū,
Aš tai žinaū,
Aš gyvenaū...
Viskas griūva, Pažiūrėk,
Nemato to kiti...
Tau skauda,
Bet tyli,
Aš tai žinaū,
Aš gyvenaū...
Be nieko nebūs geriaū,
Kūr tūsčia nebūs lengviaū,
Negalėsi to pasakyt:
Aš tai žinaū,
Aš gyvenaū."


MintimiS aTGal.>

Išėjęs sugrįši nepasiekęs dangaus
Išbarstęs akimirkas, viltį, bet
Nutirpus sniegui neliks nieko.
Laikas sukas atgal
Ir dar labiau skauda.
Matau ką turėt galėjau,
Mylėt nemokėjau.
Ar sugrįžt man atgal?
Audra viską griauna.
Bet sukurt mokėjau
Tave išlydėjau



Neturiu aš ko nekęst, tik savęs.
Prašau neteisk manęs.
Atrodo viskas pasakyta,
Gyvenimo klaida kaip užsakyta.
Negaliu, o gal nenoriu
Pamiršti tų vasaros dienų,
Popiečių, vakarų,
Praleistų akimirkų,
Tų ašarų sūrių
Kada pravirkdavom iš laimės
Klausdavome kas nutiko
O mes tylėjome,
Ir ėjome tolyn kur vedė meilė
Atsiprašau ne tau
Tas skausmas ne tau.
Atsiprašau pasiimsiu aš visą tai sau
Esu to vertas
Tokį kelią aš pasirinkau
Noriu atsidurti vėl tavo glėbyje
Vėl įgauti nors menką, bet pasitikėjimą
Vėl kurti svajones, tik ši kartą išsipildančias
Čia, paskutinį kartą.
 

Ավելացնել մեկնաբանություններ Մեկնաբանություն: 0

Երեքշաբթի, 03 Հունիս 2008 Տարեկան
14:47   Ավելացնել գրառումը մեջբերման պահոցում 
 
I wish that.. 
Nūo šiol negaliū greit ūžmigti be Tavęs.>
NOriu, kad būtūm visada šalia manęs, kad padėtūm ūžmigti...
NOriū jaūsti Tave...


Bet deja Tū tOli, o laikūi bėgant, būsime atskirti mėnesiūi...
Tai man laabai daūg..

Ir tada būs bemiegės naktys.... Be Tavęs...
Kai parašai, palinki man Saldžiū, tada aš žinaū, kad ūžmigsime abū galvOdami apie vienas kitą... Tada ramiaū... Ir ūžmigti lengviaū...
Man patinka kai mane vadini angelū. Taip, aš TavO angeliūkas ir visada jūO būsiū. icon_wink.gif

ACh kaip pasiilgsiū Tavęs...

Kai grįšiū, atsiimsime ūž viską.

I will be StrOnG. I promise yOū.

Smile, because is The best what yOū Can dO with yOūr lipS.



 

Ավելացնել մեկնաբանություններ Մեկնաբանություն: 2  (05 Հուն. 2008 19:39)

Կիրակի, 01 Հունիս 2008 Տարեկան
19:17   Ավելացնել գրառումը մեջբերման պահոցում 
 
Mano savaitgalis.> 
Šį savaitgalį praleidaū nūOstabiai.

Būvaū SvėdasūOse pas savO meilas.>


Pas pūsbroliūką.>
Visas dienas būvOme kartū sū MatTūkū (mano meilė).
Na mes vOs nepOra. Jis tas, kūris mane apkabina, paima ūž rankytės ir saldžiai pabūčiūOja, deja tai retai būna, nes Jis tOlOkai.>
Bet Jis ir manO pūsbroliūkas vienintelės meilės mano gyvenime.>
Vakar visą dieną sū MatTūkū praleidOme kartū, visą visą dieną.
NeatsibOdO neikiek, labai patiko.

Vakare važiavOme visi pasivažinėt.>
MatTūkū sėdėjOme gale, o priekį pūsbrOliūkas sū tOkiū Gembū.

Atgal važiūOdami Jis atsigūlė ant mano keliū.. Aš apkabinaū ir švelniai glOsčiaū Jo plaūkūs ir veidą. Būčiavaū skrūOstūkūs . Jis būvO tOks Gražūs. ŪžmigO.
Vėliaū prikėlė mašinOs greitis, td ir pirmą kartą tą dieną leidaūsi pabūčiūOjama.
Jaū būdami prie netOli pūsbrOliūkO namūčiū Jis man labai švelniai ir aistringai pabūčiavO rankytę . Tai tikrai labai gražū iš JO pūsės.>
Jaūčiaūsi taip kaip šis smailas

TOkia pažeidžiama, mieela ir švelni.>


Kai grįžOme man parašė, kad Jam labai keista atsigūlti į lOvą ir nejaūsti manęs šalia.>
Kaip mieeeela.

TiesiOg Jis tOks vienintelis, kūris nemanO, kad svarbiaūsia, kad mergina tūrėtū dideliūs papūs ir panašei.>
Jis labai Gražūs ir tūri tikrai daūg gerbėjū.

Man labai keista.
Bet Jis tikrai man nemelūOja, aš žinaū..

Na šis savaitgalis manaū galima pasakyti būtū nūOstabūs, keista dbr sėdėti net namie. Nebegirdžiū nei pūsbrOliūko, kiti vaizdas, vėl grįžaū į kasdienybę. Bet jūk aš Optimistė ir žinaū, kad dar tOkiū dienū būs.
 

Ավելացնել մեկնաբանություններ Մեկնաբանություն: 9  (02 Մայիս 2009 20:06)

Չորեքշաբթի, 28 Մայիս 2008 Տարեկան
19:01   Ավելացնել գրառումը մեջբերման պահոցում 
 
The next day.> 
Ooa ši diena gan įdOmi būvO.>
Vienai.;]*

Diena sėdėjaū prie pc ir gulėjaū prie teliko..
Daugiau nieko gūdraūs..
TiesiOg būvo nūobodū..
Į mokyklėlę nereikėjo, tad maliaū "šūdūką" kaip sakant..
Mokykla tai vienas iš tū dalykū, kaip nekeista, kūriOje pasiilsiū nūO tOs kasdienybės namūOse...

Na ryt eisiu tik dėl vienos pamokos, bet tai jaū ne į temą.;]*

Tai vat...
Šiandien atvažiavo močiūtė pas mūs (na jaū paleido iš ligOninės. Nieko rimto labai nebūvO), tada grįžo mama iškart iš darbo vakare.>
Išėjaū į laūką, kaip kiekvieną šiltą vakarą, išgerti arbatytės kieme.>
Būvo gera...
SūgalvOjaū nūvažiūOti sū dviratūkū iki rūgiū laūko..
Sakaū, pagūlėsiū, gal ir parašysiū keletą eilėraštūkū.
Eilėraštūkū parašiaū gan nemažai, tačiaū važiūOdama viena patyriaū daūg visko.
Pamečiaū telefOną, bet draūgiū pagalba jį radaū..

Bet smagiaūsia būvO kai nūgriūvaū nūO dviračiO.
Oi tai skaniai pasijūOkiaū viena.
Gerai, kad niekas nepamatė...


Bet atsikėliaū visdėlto ir myniau toliau..
Oi, O koks laūkas būvo, tOks HŪGE.
Geera taip pabūt.
Patarčiaū kiekvienam, kas tūrit laiko, nūlėkit kūr į didelį laūką be žmOgiūkū, tik jūs vienas, kūr čiūlba paūkštūkai ir pūčia švelnūs vėjelis.
 

Ավելացնել մեկնաբանություններ Մեկնաբանություն: 2  (05 Հուն. 2008 19:40)

Երեքշաբթի, 27 Մայիս 2008 Տարեկան
18:39   Ավելացնել գրառումը մեջբերման պահոցում 
 
Ši diena.> 
Heh.;D
Ši diena begalO rimta man, gal tiesiOg per rimta. Kaip man.>
Susimąstymū diena.>

Vis dažniau pradedū galvOti, kad visdėltO nOrėčiaū kamnOrs pasakyti
Aš Tave Myyliū.;*
Jūk šie žOdžiai ligi šiOl man niekO nereiškė,
O dabar staiga taip tOptelėjO'' į galvelę ši minteelė, kad tikrai jaū nOrėčiaū tai kamnOrs pasakyti.>




Bet tai neįmanOma.>
KOdėl?
Aš esū gan sūdėtinga.>
Bet nežinaū ką tūri kitOs tokiO kO netūriū aš.>
Gal aš perdaūg linksma?
Taprasme perdaūg vaikiška....
Gal per maža dar tą sūprasti...

Bet po galais, man jūk tūOj būs aštūOniOlika.>
KOdėl negaliū sūsirasti vaikinO?
NOrmalaūs..

Na aš jO neieškaū, nOriū, kad jis mane pats sūrastū...
KOdėl kai jaū randū tOkį, kūriam nOrėčiaū pasakyti tūOs žOdžiūs, mane palieka...
KOdėl?
Kas gali atsakyt?.
Tūrbūt tik aš...

Būna taip dažnai kai nOri kąnOrs tokiO mieelO apkabint,
sūspaūst ir niekada nepaleis.

NOriū, kad dabar prieitū tas, kūriO man reikia,

Paimtū ūž manO mažOs rankūtės, apkabintū ir pasakytū, kad labai pasiilgO ir nOri būti tik sū manimi. Dabar.
Kad pasakytū, kaip nOri mane tūrėti, Kaip nOri mane jaūsti šalia kiekvieną dieną, kad kai atsimerkčiaū visada jaūsčiaū jį šalia.>

Bet jūk tai tik manO svajOnės..
Jis niekada nebūs manO..
Na gal ir būs, bet abejOjū ar ilgam..
Jis man likO dbr tik vienas, bet jis tOli, labai tOli..

Laūkiū savaitgaliO, lėksiū į tą miestą,
Ten visi manO brangiaūsieji.>
ManO visas tūrtas..
Tai tie žmOnės, dėl kūriū paaūkOčiaū betką, viską, visą savo gyvenimą dėl jū. Jie dėl manęs taipOgi. Mes viena didelė jėga.>
Bet jie tOli.. O, kad būtū arčiaū.
Visi tikri draūgai tik tOlūmOi.

Ooa kaip nOrėčiaū dabar......
 

Ավելացնել մեկնաբանություններ Մեկնաբանություն: 4  (05 Հուն. 2008 19:40)

Երեքշաբթի, 13 Մայիս 2008 Տարեկան
20:22   Ավելացնել գրառումը մեջբերման պահոցում 
 
Liūdesys.> 
Štai ir vėl.
Verkiū..>
Man jaū tO perdaūg.>


Mačiaū kaip darOmi abOrtai, mano mylimas žmOgūs mOčiūtė per savO gimtadienį šiandien paguldė į ligOninę.>
Dabar verkiū, bijaū labai ją prarast, man ji laaabai brangi.>

Negaliū įsivaizdūOt kas būs kai jOs nebebūs šalia manęs.>
Nebeišgirsiū jOs jūOko, nebepamatysiū jos šypsenOs.......

Šiandien prie draūgū elgiaūsi kaip mažas vaikas. Kaip visada. Kažkas paklaūsė, kad aš kažkOkia netOkia, tačiaū neatsakiaū.. Apsimečiaū.>
O giliai vidūje man taip skaūdū..


Kaip gyvenū?
Gerai, labai gerai.>
Tai melas.>
Perdaūg ūžsidariaū savyje.>
NiekūOm nebepasitikiū.>

Štai parašiaū žinūtę draūgiai, kūrią praradūs tikriaūsiai mirčiaū iš skaūsmO.>
Manaū ji padės.>
Mes visada vieną kitą papildOm.

Ši diena man neįprasta.>
Nieks manęs dar nematė tOkiOs.>
Ir nematys.>
Aš stipri.... Kartais...


 

Ավելացնել մեկնաբանություններ Մեկնաբանություն: 4  (05 Հուն. 2008 19:41)

  1, 2   Հաջ.

2007-2012 26l.mobi Abuse
Desktop Version
Հայերեն Беларуская Nederlands English Français ქართული Deutsch Lietuvių Русский Українська